Alkoholizmas visuomenėje veši dėl nevilties. O neviltis yra todėl, kad nėra šviesios ateities svajonės, siekiamybės, stipraus bendro kolektyvinio tikslo, vienijančios apjungiančios vizijos.

Saliamono patarlėse parašyta: “kai nėra svajonės/vizijos (hebr.: hazown) – tauta praranda savitvardą”, Patarlių 29:18

DĖSNIS

Priežasčių-pasekmių grandinė – ne toks paprastas dalykas, kaip dažnai atrodo, bet didelių žmonių grupių valdymo kontekste tai ypač aštriai ir ryškiai matoma, daug kartų nagrinėta žmonijos istorijoje ir priklauso vadybos klasikai.

Visame pasaulyje vienu ar kitu būdu pripažįstama, kad žmogus sudarytas iš 3-jų amžinų, esminių dalių: minčių, jausmų ir kūno, arba mentalinės, psicho-emocinės (energetinės) ir materialios dalių. Dar kitaip kalbant: galva, krūtinė ir pilvas.

Priežastys arba aktyvusis elementas, visada yra tik valia: minčių, vaizdinių, sąmonės sfera. Kūnas arba viskas, kas vyksta su materialiais objektais – visada yra tik pasekmės, t.y. pasyvusis elementas.

Tarpinė grandis tarp jų yra jausmai, energija, emocinės bangos. Didele dalimi prie emocijų šiame kontekste galime priskirti ir žodžius, kalbą, jei šone paliksime jų informacinį turinį.

MOKSLAS NEŽINO

Ir visuomenės ir asmens atveju, alkoholizmas – sudėtinga problema. Mokslininkai teigia, kad jiems alkoholizmo priežastys nėra pilnai aiškios, tačiau jie pamini genetinius ir psichologinius faktorius kaip stipriausius. Apie genetinius-biologinius arba kūniškus čia nekalbėsim, nes jie, kaip jau minėjome, yra pasekmė: iš kitų tyrimų gerai žinoma, kad genai NEformuoja konkrečių valios aktų bei konkrečių mąstymo programų. Dar daugiau – žmogaus valios pastangų dėka žmogaus genetika lėtai keičiasi.

Čia kalbėsim tik apie valios ir psichologinius faktorius.

Taip pat mokslininkai prideda, kad depresijos ir alkoholizmo simptomai bei reiškiniai labai panašūs. Alkoholizmą kaip šešėlis lydi depresija.

VYRŲ GYVENIMO PRASMĖ

Alkoholizmą tiesiogiai ir labiausiai patiria konkreti visuomenės grupė – vyrai. Vyrams gyvenimo prasmė yra gyvybės arba mirties klausimas ir todėl būtent čia yra didžioji bendrinė vyrų alkoholizmo priežastis. Jei vyrai neranda savirealizacijos būdų, negauna pripažinimo – energiją nukreipia prieš artimuosius ir save. Bėgimas nuo realybės ir savęs lėtas naikinimas yra viso šito dalis.

PLATUSIS PAAIŠKINIMAS

Alkoholizme vyrai įstringa dėl nevilties. Konkrečiau: jie užstringa asmenybės augime kildami gyvenimo eigoje aukštyn poreikių patenkinimo piramidėje (pagal Maslow). T.y. dėl stokos šiltų šeimos santykių, intymumo, pripažinimo, gyvenimo prasmės, svarbiausių gyvenimo atsakymų ir kitų svarbesnių nei fiziologiniai, poreikių nepatenkinimo.

Alkoholizmas nėra svarbiausia priežastinė Lietuvos problema, nors ir viena iš rimčiausių, nors ir tiesiogiai sukelia daugybę kitų nelaimių.

Europa yra daugiausiai pasaulyje alkoholizmo problemų turintis regionas ir Lietuva “plaukia šioje galeroje” kartu.
Tuo tarpu likusiame plačiame pasaulyje yra puikių pavyzdingų gerųjų praktikų kaip alkoholizmas sėkmingai sprendžiamas. Dažniausiai tai taiklios ir ryžtingos priemonės.

PRIEŽASČIŲ GRUPĖS

Yra dar dvi aukštesnio lygio priežastinės problemos (arba jų grupės), kurias būtina pirmiau įveikti, norint išspręsti alkoholizmą.

Alkoholizmas, kaip priklausomybė, yra pasekmė labai rimtų klaidų ir ilgo apsileidimo minčių (sprendimų) arba mentalinėje (dvasinėje) srityje.

Vaizdžiau kalbant – tai minčių betvarkė: neišvalytos, nesurikiuotos, neatrinktos mintys, nereikalinga informacija mūsų galvose.

Panašiai kaip betvarkė, dulkės, chaosas namuose, buityje, daiktuose – juos periodiškai reikia prižiūrėti, tvarkyti, rūšiuoti, valyti.

Panašiai yra ir su mintimis. Yra temos, apie kurias nereikia, neverta ir net negalima galvoti. Jei mintyse nėra tvarkos ir žmogus LEIDŽIA SAU galvoti:

• negatyviomis, liūdnomis temomis,

• apie penkta-eiles, nesvarbias, smulkias problemėles, kai tuo metu būtina susikaupus spręsti pirmaeilius, svarbiausius, lemiančius, esminius klausimus,

• užsiima savi-grauža,

• ilgai laiko nuoskaudas, galvoja blogai apie kitus žmones

• nepaliaujamai pyksta pats ant savęs,

• vienu metu nori dviejų nesuderinamų dalykų,

• grįžinėja į praeitį, kuomet reikia eiti pirmyn į gyvenimą,

• planuoja klastą, apgaulę ir kt. – teisinėje logikoje svarbiausia yra motyvas, apgalvotas tikslas, o ne fizinis veiksmas,

• nesugeba prisiminti to, ką būtina prisiminti,

• ir taip toliau.

  SVARBIAUSIAS SĖKMĖS FAKTORIUS

Ir atvirkščiai – sėkmingi, stiprūs žmonės išsiskiria ypatingu gebėjimu susikaupti, susikoncentruoti mintyse, susifokusuoti, disciplinuoti save, išlaikyti pozityvias mintis, valdyti savo dėmesį ir panašiai. Jie gerai žino, ko nori ir yra ypatingai tikslingi. Atkreipkite dėmesį, kaip sunku perimti sėkmingų žmonių dėmesį pokalbio metu – jų dėmesingumas tvirtas kaip uola, jie turi aiškią savo nuomonę ir gerai žino, ko siekia. Vienu ar kitu būdu jie efektyviai valdo savo (ir kitų) mintis.

Viskas prasideda nuo minčių, sąmonės arba valios.

Jei žmogus leidžia sau galvoti be tvarkos, negatyviai, nedisciplinuotai – minčių betvarkė persikels, užkrės, apims dar vieną lygį – jausmus, emocijas, žodžius. Žodžių pagalba paleidus į viešumą emocines šiukšles, problema greitai plinta, užkrečia kitus žmones ir dar labiau komplikuojasi.

Jei žmogus ilgai laiko betvarkę ne tik mintyse, bet dar ir jausmuose/žodžiuose – tai veda dar toliau į negatyvius arba netvarkingus veiksmus fiziniame, žemiškame, materialiame plane, fiziologinius ir genetinius sutrikimus, ligas ir t.t. Tai galutinė stadija, kuomet mintys materializuojasi, įgauna inerciją, įsisuka ydingas ratas. Tuomet reikalas galutinai susipainioja (komplikuojasi), atgal atšaukti visą šią seką darosi visų sunkiausia.

Aišku, kad taupiausia gesinti gaisrą kol jis dar neįvyko, t.y. neleisti jam įsiplieksti. Geriausia pradėti daryti tvarką savyje neapsileidžiant dar minčių stadijoje. Nesakau, kad tai lengva, tačiau lengviau, jei lyginant su bandymais gesinti tą “gaisrą” negatyvu apkrėstose emocinėje bei materialioje stadijose.

Mes patys to norime ir gyvenimas mus verčia treniruotis valdyti mintis daugeliu būdu ir visą gyvenimą. Gaila, bet išmintį žmonės įgauna tik gyvenimo gale. Bet labai norint, galima išminties išmokti ir žymiai anksčiau.

Saliamono knygose parašyta ir apie tai:“Net mintyse nekeik karaliaus ir turtuolio savo miegamajame, nes padangių paukščiai nuneš žodį ir paskelbs, kas buvo pasakyta”Ekleziastas 10:20

O jei žmogui sunkiai sekasi tramdyti mintis – tai reikia tramdyti save bent jau žodžių stadijoje. Bent neišreikšti negatyvių minčių į viešumą.

Kitaip sakant, priklausomybė nuo alkoholio yra atitikmuo ir pasekmė ilgo apsileidimo ir chroniškos priklausomybės nuo įvairių negatyvių dalykų dviejuose aukštesniuose lygiuose, t.y. nuo nereikalingų, tuščių, negatyvių minčių ir jausmų. Jie yra mūsų valios dalykas ir mes už juos atsakome prieš save ir kitus.

Alkoholizmas yra iš nevilties, o neviltis yra ilgą laiką (chroniškai) apleisto minčių ir jausmų šiukšlyno pasekmė.

KAIP SUVALDYTI/SUTVARKYTI MINTIS?

Tai nėra visai paprasta, bet įmanoma. Tam mes jau pradedame treniruotis mokyklose ir tiesiogiai treniruojamės apie 12 metų. Kiek tai efektyvu – kitas klausimas.

Žmonijos patirtis rodo, kad minčių valdymo mokytis geriausia tokiais etapais:

• pirmiau mokantis tramdyti fizinius veiksmus, tvarkytis materialioje srityje

• po to valdyti žodžius (jausmus, emocijas),

• po to mintis.

Juk ir vaikas pirmiau valgo ir mokosi vaikščioti, po to mokosi kalbėti ir dar po to mokosi valdyti mintis.

Išmokus tvarkytis su materialiais bei žodiniais-jausminiais-emociniais dalykais ir atėjus prie tiesioginio minčių valdymo aiškėja, kad visais atžvilgiais tai yra didžiosios gyvenimo prasmės, esmės ir paslapties dalykas: iš vienos pusės norint valdyti mintis, jos turi būti nukreiptos į didžiausius ir aukščiausius gyvenimo prasmės klausimus, iš kitos pusės pats mąstymo procesas yra be galo didelė gamtos ir gyvenimo paslaptis.

SMEGENŲ TYRIMAI

Taip, kaip nepaliaujamai kvėpuodami, kiekvieną dieną valgydami visą gyvenimą ieškome šviežio ir šviežesnio oro, skanaus ir skanesnio maisto – taip ir su mintimis.

Žmogus ne tik turi aktyviai medžioti įvairias materialaus ir dvasinio “maisto” formas, bet ir laipsniškai didinti šių “maistų” kokybę.

Žmogus tobulėja, auga, bręsta ir jo reiklumas kokybei auga. To dėka tobulėja visa civilizacija. Žmogus nori vis naujų, geresnių dalykų ir atvirkščiai – nekenčia monotonijos ir rutinos. Tai ne šiaip užgaida, bet gyvybiškai būtinas dalykas.

Paaugęs namuose, nori į kiemą ir mokyklą bendrauti su vaikais; baigęs studijas, veržiasi kurti savo gyvenimą; pagyvenęs kaime, nori į didelį miestą; apkeliavęs savo šalį, nori keliauti aplink visą žemės rutulį. Taip gamta mus užprogramavusi.

Žmogus visada turi turėti siekiamybę. Ir vyrams tai ypač privalu. Psichologų tyrimai parodė, kad praradę siekiamybę ir prasmę, vyrai per 3 paras įkrenta į depresiją, iš kurios jau sunku juos ištraukti.

Neuro-mokslų ir konkrečiai Einšteino smegenų tyrimai parodė, kad žmogaus gyvenimo trukmę lemia smegenų gyvybingumas, o pačioms smegenims išgyventi būtina nuolat nauja arba vis įdomesnė, prasmingesnė, brandesnė informacija arba įspūdžiai. Tuo tarpu, monotonija yra kirvis nervų sistemai, nes veda į depresiją. Tas pats su dieta: valgant monotonišką maistą palaikoma tik dalis organizmo, o kitos sistemos kenčia ir suserga, todėl dietologai sako, kad bent savaitės eigoje būtina valgyti vis kitoki maistą, o po to galima kartoti. Taip ir smegenys kasdien turi gauti vis įdomesnes ir prasmingesnes mintis, žinias, naujienas, įspūdžius ir gyvenimiškus atsakymus.

Monotonija, paprastai kalbant, yra tingumo ir apsileidimo pasekmė.

Mąstyme turi būti nuolatinė keliančioji galia, panašiai kaip lėktuvų sparno profilyje. Žmogus turi nuolat ieškoti įkvėpimo šaltinių visą gyvenimą nepaliaudamas, medžioti juos.

Gyvenimas nuolat eina į priekį, todėl ir mūsų mintys, žmogiškas pažinimas (mokslas) turi nuolat eiti į priekį nepaliaujamai ieškant nuostabių prasmių, paslapčių ir atsakymų nuolatiniame mokymesi, smalsavime ir tobulėjime.

Taip kaip dviratis valdomas pusiausvyroje tik važiuojant, o lėktuvas krenta, jei neskrenda pirmyn, taip žmogus valdo save, valdo savo mintis, jaučia gyvenimo prasmę ir skonį tik nuolatiniame tobulėjime ir kilime link siekiamybės.

Nežiūrint, kad tobulėjimas mintyse vyksta atskiroje nefizinėje dimensijoje su savo dėsniais, tačiau būtent tai mums visiems labiausiai svarbu ir šioje plotmėje mes tarpusavy netiesiogiai rungiamės, vėliau lygindami matomus apčiuopiamus rezultatus.

Tačiau paprasta kalba kalbant, minčių valdymas yra nepaliaujamas smegenų mankštinimas (t.y. mokymasis) visą gyvenimą. Vieni tai daro spręsdami kryžiažodžius arba mįsles, kiti žaisdami stalo žaidimus, kiti strateguodami komandiniame sporte, eksperimentuodami su naujais kulinariniais receptais, skaitydami knygas, medituodami, mokindamiesi mintinai eilėraščius ir dialogus, skaičiuodami pinigus ir t.t.

Jei žmogus praranda siekiamybę, tikslą – patenka į monotoniją, uždarą minčių ratą, nustoja tobulėti mintyse. Tuomet krenta į neviltį, depresiją ir tokius dalykus kaip alkoholizmas. Žmonės vartoja alkoholį todėl, kad nesusitvarko su savimi giliai savo viduje – savo jausmuose, mintyse, subtiliuose dalykuose, vidinėse dilemose ir vidiniuose konfliktuose.

Visi veržte veržiasi siekdami tai išspręsti vienu ar kitu būdu.

TRYS VEIKSMAI

Taigi alkoholizmas turi būti sprendžiamas visuomenėje keliais lygiais ir, matyt, atitinkamai skirtingose visuomenės grupėse.

ŽEMIAUSIAME LYGYJE alkoholizmas turi būti žabojamas/disciplinuojamas, kontroliuojamas tiesioginėmis priemonėmis: įstatymais, baudomis už vairavimą išgėrus, draudimais gerti viešose vietose, gydymu ir t.t.

VIDURINIAME LYGYJE turi būti sprendžiamas viešosios erdvės arba komunikacijos valdymu. Akivaizdi žmogiško bendravimo katastrofa bei socialinė atskirtis taip pat yra svarbi priežastis sukelianti alkoholizmą, arba kai kurių manymu, tai yra apskritai svarbiausia Lietuvos problema. Bet, mano įsitikinimu, ji yra dar viena tarpinė grandis, t.y. dar ne galutinė priežastis.

Tai žodžių, emocijų, jausmų grandis schemoje, kurią minėjome pačioje pradžioje. Ši grandis apima santykius šeimoje, komandinius, darbinius, dalykinius santykius, komunikaciją viešojoje erdvėje ir t.t. Ji tvarkoma ribojant negatyvą viešojoje erdvėje (ir už tai yra atsakingos konkrečios institucijos) aukštu visuomenės EQ, tarpasmeniniu mandagumu, etiketu, diplomatija, liežuvio valdymu ir kt.

AUKŠČIAUSIAME LYGYJE sprendimai apima mintis. Tai svarbiausias lygis, minčių arba sprendimų valdymas pačia profesionaliausia prasme. Ir tai turi būti daroma visuomenės vedlių lygyje. Jis reiškiasi kaip savidisciplina arba mąstymo-jausmų savikontrolė. Pavyzdžiui, tai puikiai suvokiama Kinijos tūkstantmetinėje imperijos valdymo tradicijoje – jei valdovas nori suvaldyti šimtus milijonų pavaldinių, jis turi išmokti valdyti savo širdį. Aukščiausiame lygyje tai yra daugybė įvairiausių intelektinio aktyvumo atvejų: aukštas IQ, prioritetų ir sprendimų valdymas, idėjų generavimas, euristika arba inovacijos, strategavimas, įstatymų leidyba, stipri išlavinta atmintis, mokslo tyrimai ir t.t.

Ir pačia svarbiausia forma visuomenėje reiškiasi kaip kolektyvinė ateities siekiamybė, didysis bendrasis tikslas, svajonė, vizija (pvz.: “American dream”), kuri turi būti aiškiai suformuluota ir plačiai, aktyviai, viešai platinama. Tai bendroji visuomenės minčių kryptis.

Šios siekiamybės galutinė materiali išraiška yra konkretūs, visuomenės masių supratimu pavyzdiniai (angl. role models) sėkmingiausi žmonės. Visuomenei būtina rodyti aiškų, akivaizdų, apčiuopiamą galutinį rezultatą. Tautos arba visuomenės vystymosi proceso galutinis rezultatas yra laimingi, klestintys, pilnaverčiai, stiprūs, valingi, harmoningi žmonės. Į juos žmonių masės žiūri kaip į idealą, siekiamybę. Jais visi nori tapti – dvasiškai užpildytais ir materialiai turtingais. O jei tai sunku pasiekti, tai bent dalinai priartėti prie jų savybėmis arba ryšiais, arba bent pro rakto skylutę pažvelgti į jų gyvenimus.

Tautai reikia GYVŲ, REALIŲ, ĮKVEPIANČIŲ, PAVYZDINIŲ TOBULUMO IR PILNATVĖS PRASME IŠBAIGTŲ ŽMONIŲ, kurie, nežiūrint viso gyvenimo sudėtingumo, sugeba susitvarkyti su savo gyvenimu, išlaikyti pusiausvyrą tarp dvasinių ir materialių prieštaravimų, susikoncentruoti, disciplinuoti save, meistriškai valdyti save gyvenimo vingiuose.

Kai kurios senos tautos teigia, kad pakanka bent vieno išties kokybiško, pavyzdinio žmogaus, kad tauta atgautų įkvėpimą. Kokybiškos prekės graibstomos ir net vagiamos – taip išties sėkmingo žmogaus pavyzdys plinta iš lūpų į lūpas ir daro didžiulę įtaką masėms. Žiūrėkite kaip masės tiesiogiai kopijuoja garsiausių žmonių, karalių, “žvaigždžių” aprangą, gerąsias ir net blogasias savybes!

Tačiau, jei šie tautos “vaisiai” (t.y. sėkmingiausi ir įtakingiausi žmonės) vietoj rūpinimosi tauta ima piktnaudžiauti galia, šlove ir pasiekimais, jei motyvų, minčių lygyje apsisuka prieš tautą, susipriešina, engia ją – “role models” iškart virsta antipavyzdžiais, sukelia didžiausią tautos neapykantą, pavydą ir bendroji tautos svajonė, siekiamybė žlunga tiesiogiai ir iškart. Taip piemenys sunaikina savo avis savo rankomis. Štai kur tiesioginis sąryšis tarp abstrakčios vizijos ir konkrečių visuomenės vedlių.

PRADĖTI NUO SAVĘS

Ir šiuo metu Lietuvoje, ir apskritai visais laikais, įkvepiantys vedliai, visapusiškai sėkmingi žmonės yra deficitas. Todėl reikalauti turime pirmiausia patys iš savęs – patys juos kurti, patys jais tapti.

Kiekvienas iš mūsų turime atsigręžti į save, ir pirma, patys asmeniškai nepaliaujamai eiti į priekį, pirmauti savidisciplinoje, savo gyvenimo valdyme, asmenybės tobulėjime, nepaliaujamai mokytis susitvarkyti patys su savo mintimis, jausmais ir materialiai. Mes patys pirmiausia turime tapti kiek įmanoma laimingais, pilnaverčiais, įgyti pusiausvyrą, tapti harmoningais žmonėmis, tokiu gyvenimo būdu rodyti pavyzdį kitiems. Ir tik po to reikalauti iš kitų. Čia visiems mums galioja taisyklė: gydytojau pirmiau pats pasigydyk.

Jei man kažkoks klausimas atrodo pats svarbiausias ir apsidairęs aplink save nematau jį sprendžiančių – kas, jei ne aš, pats turiu pradėti tai daryti pirmas?

APIBENDRINU

Nėra abejonių, kad alkoholizmo problema yra didelė, skaudi ir liečianti daugumą iš mūsų, bet norint ją iš tikrųjų išspręsti – dabartinėje situacijoje reikia pradėti kiekvienam nuo savęs: kuriant tvirtą savo charakterį. Savi-disciplinavimu, asmenybės saviugda, valios lavinimu.

Po to, savo pavyzdžiu veikti artimiausią ratą.

Įkvepiančių pavyzdžių labiausiai trūksta ir mes patys turime jais tapti. Alkoholizmas yra silpnavališkumo pasekmė, o pagrindinis dalykas ko reikia problemos įveikimui – save daryti stipriomis aukštų tikslų siekiančiomis asmenybėmis ir, kad tokių žmonių būtų kuo daugiau.

_____